Numirti galima ir už dyką
|
Iš Kanados į Lietuvą kartais atvykstantis mokslininkas-tyrinėtojas, išradėjas, meditacinės terapinės muzikos kūrėjas, naujausių gydymo atradimų žinovas, bioenergetikas, "gyvo" kraujo lašo tyrinėtojas sako ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse sveiko maisto beveik nerandantis. Vegetaras itin atidžiai renkasi maisto produktus ir skleidžia žinias žmonėms, kaip būti sveikam. "Numirti galima ir už dyką. Kam nesveikiems produktams leisti pinigus?" - sako Vladas.
Vladas Martirosas tiki ir garso terapija. Jo teigimu, kiekvienas organas turi tam tikrą rezonansinį dažnį. Jei tas dažnis nukrypsta nuo normos, pasitelkus vibracinę terapiją jį galima atkurti. |
Liga įveikiama žinant priežastįKanadoje gyvenantis V. Martirosas žino, kad žmogaus galimybės yra beribės. Jis tiki žmonių ekstrasensinėmis savybėmis, telepatija, hipnoze, augalų gydomosiomis savybėmis, gydymu ozonu ir sako, kad žmonija sėkmingai gali išgydyti vėžį, AIDS. Kanadoje Vladas buvo įkūręs natūralios medicinos kliniką, dabar su šveicarais klinikas kuria kitose šalyse, kuriose įvairiais būdais padedama žmonėms keisti gyvenimo būdą ir sveikti.
Bendradarbiaujantis su onkologinėmis klinikomis Vladas sako, kad rezultatai rodo, jog apie 80 procentų vėžiu sergančių pacientų pasveiksta, gydant juos natūraliais gydymo būdais: teikiant psichologinę pagalbą, vartojant homeopatinius vaistus, maisto papildus, taikant ozono terapiją ir kt.
Kas yra vėžys? Pasak Vlado, ši liga - dažnai imuninės sistemos sutrikimas. Juk mes esame tai, ką valgome, maistas yra ne tik tai, ką valgome bet ir mūsų mintys. Pusę gyvenimo žmogus save gadina, nes tikisi greitai pasveikti. Žmoguje viskas yra subalansuota, tačiau jis daro viską, kad to balanso neliktų.
Vėžys - dažnai viso mūsų gyvenimo būdo pasekmė, o medicinos sistema paprastai sprendžia ligos pasekmę. "Reikia naikinti ligos priežastį. Sunegalavus lengviausia nueiti pas gydytoją, gauti tablečių, kurios nuslopina simptomus ir tik apgydo. Svarbiausia - pakeisti mąstymą apie gyvenimo budo pakeitimą ir pradėti džiaugtis gyvenimu", - sako pašnekovas.
Vladas yra Paracelso - šveicarų gydytojo ir filosofo - pasekėjas. Paracelsas žmogų analizavo kaip kūno, proto ir sielos vienovę. Ir Paracelsas, ir Hipokratas pripažino, kad maistas turi būti vaistas, o vaistai - mūsų maistas. "Be abejonės, mums reikia chirurgų ir kitų gydytojų, tačiau daugelio ligų galima išvengti, skiriant laiko ir pasitelkus valią būsenai suvokti", - sako jis.
Pašnekovo teigimu, medicina yra menas. "Nenoriu sakyti, kad visi medikai ir visa medicina yra bloga. Yra puikių savo profesijai atsidavusių gydytojų. Juk mintimis žmogus pritraukia teigiamus ir neigiamus dalykus", - sako pašnekovas.
Anot Vlado, medicinos sistemą sukūrė žmonės, todėl ji pasižymi visomis žmogiškomis savybėmis. Joje atsispindi tokios individo neigiamos savybės kaip korupcija, biurokratija, pinigų troškimas, sąžinės stoka.
"Subalansuotame organizme vidinis balsas atsako į visus klausimus, ko nori kūnas, ko reikia sveikatai. Intuicija signalizuoja, kas sveika, o kas - ne, o pasirinkimą lemia aplinkos įtaka bei įpročių diktuojamos mūsų pačių susikurtos tradicijos. Tai, kaip mes gyvename - kompleksinis mūsų pačių sukurtas reiškinys, kuriame svarbios ir materialinės vertybės. Todėl tai, kad mes nerandame sveiko maisto - mūsų pačių veiklos rezultatas. Mes patys leidžiame pasauliui eiti susinaikinimo link. Turime išeitį - pastebėti savo ydas, apsileidimą ir tapti sąmoningais", - sako Vladas.
Jau prieš daug metų įrodyta, kad ozono terapijos dėka galima nugalėti vėžį ir AIDS. Ši terapija ne visada tiesiogiai nukreipta konkrečiai ligai įveikti. Ji tiesiog padeda atkurti imuninę sistemą ir išvalyti organizmą nuo toksinu.
Vladas teigia, kad informacija apie gydomąsias ozono galias yra slopinama, nes šis gydymo būdas labai pigus, todėl farmacininkams nenaudingas. Vokietijoje, Kanadoje, Kuboje, Rusijoje ozono terapija yra naudojama jau daug metų. Ne naujiena, kad informacija apie daugybę nebrangių efektyvių vaistų yra blokuojama. Pavyzdžiui, Kanadoje visur prekiaujama veiksmingai su vėžiu kovojančiu žolių mišiniu "ESSIAC", tačiau Amerikoje ši informacija daug metų buvo slopinama.
Gripo virusas naikina vėžio ląstelesVladas sako, kad kai žmogus gimsta, Dievas jam duoda kreditinę sveikatos kortelę, todėl reikia nepamiršti, kad skolą anksčiau ar vėliau teks grąžinti. "Kai paskola negrąžinama, bankas sąskaitą užblokuoja. Žmogus, išeikvojęs sveikatos kreditą, privalo palikti šį pasauli", - primena jis.
Ne visi laikosi sveiko gyvenimo būdo, vis pateisina savo žalingus įpročius. "Kai organizmas švarus, jis žino, ko jam reikia. Kai organizmas serga, liga ima diktuoti sąlygas. Jei, pavyzdžiui, žmogus serga vėžiu, jis labai nori mėsos, mat vėžio ląstelės minta gyvuliniais baltymais", - sako jis.
Vladas prisimena, kad net porą dienų negalėjo atgauti normalios būsenos, kai susigundė suvalgyti ledų porciją. Juk perskaičius užrašą ant ledų pakuotės pamatai, kad leduose nebėra nieko natūralaus.
"Savo kūną reikia gerbti, tačiau žmonės visiškai nesirūpina sveikata. Galiu pateikti pavyzdį - neprižiūrimas laivas surūdija ir nuskęsta. Organizmui galima taikyti tą patį", - sako daug metų mėsos nevalgantis Vladas.
Pašnekovas žino, kad viskas prasideda nuo minčių. Antras žingsnis yra veiksmas. Dažnai žmogus nori pradėti gyventi sveikai, bet nieko nedaro. "Pabandyk save suvokti kaip gamtos, kaip visatos dalį. Tada tavyje prabils išmintis. Juk gamtoje viskas gyva ir harmoninga", - sako Vladas. Jo žiniomis, švarus organizmas ir sveika psichika skleidžia signalus rinktis sveiką maistą. Jei nešvarios mintys, jų patarimas kūnui - niekinis.
V. Martirosas itin kritiškai vertina skiepus. Jis teigia, kad juos gaminant naudojamos kenksmingos medžiagos anksčiau ar vėliau padarys savo juodą darbą. Vladas sako, kad ne naujiena, jog Alzheimerio ir Parkinsono ligomis susergama dėl organizme prisikaupusių kenksmingų medžiagų - pažeidžiamos tarpneuroninės jungtys.
"Fluoras, bromas yra kenksmingos medžiagos, tačiau fluoras dedamas į dantų pastą. Nuo mažo šių medžiagų kiekio per trumpa laikotarpi nieko nenutiks, bet per visą gyvenimą jos kaupiasi ir galų gale pakenks sveikatai. Kenksmingų medžiagų gaunama ir iš nusibraižiusių teflono keptuvių, maisto priedo E621. Numirti galima ir už dyką. Kam stengtis, kad mirtis ateitų greičiau?" - sako jis.
Pašnekovo nuomone, daugumai žmonių skiepytis nuo gripo nevertėtų. Gripas yra natūralus gamtos ciklo reiškinys, jo virusas nuolat mutuoja, tad atspėti, koks jis bus - labai sudėtinga. "Persirgti gripu yra net naudinga, mat kai kurie gripo virusai naikina vėžio ląsteles. Be to, tai gera treniruotė imuninei sistemai", - sako jis.
Ką atskleidžia kraujo lašo tyrimas?Natūralios medicinos klinikoje Kanadoje V. Martirosas atlikdavo gyvojo ir sausojo kraujo lašo tyrimus specialios paskirties mikroskopu. Jo teigimu, kraujo lašo tyrimas įspėja apie esamas ir būsimas ligas. Jau praėjusiame amžiuje mokslininkai nustatė, kad ligas nustatyti galima patyrinėjus gyvojo kraujo lašą, tai yra, sužinoti ne tik kiek ir ko yra kraujyje, bet ir žvilgtelėti į mūsų kraujo gyvybinius procesus, kaip jie vyksta musu organizme.
Tyrimas - lyg organizmo veidrodis, galintis suteikti labai svarbios informacijos apie mūsų sveikatą bei galimus sutrikimus. Apžiūrėjus ir įvertinus kraujo sudedamųjų dalių dinamiką, polimorfinių mikroorganizmų gyvybinį ciklą, galima nustatyti imuninės sistemos aktyvumą ir potencialų organizmo atsparumą. Pastebimi patologiniai kraujo pokyčiai, atveriantys kelią ligoms.
Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu, galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes, galimą žarnyno disbakteriozę, parazitų aktyvumą organizme. Tyrinėjant kraujo lašą, galima pastebėti potencialias galimybes susirgti.
Bendradarbiaujantis su onkologinėmis klinikomis Vladas sako, kad rezultatai rodo, jog apie 80 procentų vėžiu sergančių pacientų pasveiksta, gydant juos natūraliais gydymo būdais: teikiant psichologinę pagalbą, vartojant homeopatinius vaistus, maisto papildus, taikant ozono terapiją ir kt.
Kas yra vėžys? Pasak Vlado, ši liga - dažnai imuninės sistemos sutrikimas. Juk mes esame tai, ką valgome, maistas yra ne tik tai, ką valgome bet ir mūsų mintys. Pusę gyvenimo žmogus save gadina, nes tikisi greitai pasveikti. Žmoguje viskas yra subalansuota, tačiau jis daro viską, kad to balanso neliktų.
Vėžys - dažnai viso mūsų gyvenimo būdo pasekmė, o medicinos sistema paprastai sprendžia ligos pasekmę. "Reikia naikinti ligos priežastį. Sunegalavus lengviausia nueiti pas gydytoją, gauti tablečių, kurios nuslopina simptomus ir tik apgydo. Svarbiausia - pakeisti mąstymą apie gyvenimo budo pakeitimą ir pradėti džiaugtis gyvenimu", - sako pašnekovas.
Vladas yra Paracelso - šveicarų gydytojo ir filosofo - pasekėjas. Paracelsas žmogų analizavo kaip kūno, proto ir sielos vienovę. Ir Paracelsas, ir Hipokratas pripažino, kad maistas turi būti vaistas, o vaistai - mūsų maistas. "Be abejonės, mums reikia chirurgų ir kitų gydytojų, tačiau daugelio ligų galima išvengti, skiriant laiko ir pasitelkus valią būsenai suvokti", - sako jis.
Pašnekovo teigimu, medicina yra menas. "Nenoriu sakyti, kad visi medikai ir visa medicina yra bloga. Yra puikių savo profesijai atsidavusių gydytojų. Juk mintimis žmogus pritraukia teigiamus ir neigiamus dalykus", - sako pašnekovas.
Anot Vlado, medicinos sistemą sukūrė žmonės, todėl ji pasižymi visomis žmogiškomis savybėmis. Joje atsispindi tokios individo neigiamos savybės kaip korupcija, biurokratija, pinigų troškimas, sąžinės stoka.
"Subalansuotame organizme vidinis balsas atsako į visus klausimus, ko nori kūnas, ko reikia sveikatai. Intuicija signalizuoja, kas sveika, o kas - ne, o pasirinkimą lemia aplinkos įtaka bei įpročių diktuojamos mūsų pačių susikurtos tradicijos. Tai, kaip mes gyvename - kompleksinis mūsų pačių sukurtas reiškinys, kuriame svarbios ir materialinės vertybės. Todėl tai, kad mes nerandame sveiko maisto - mūsų pačių veiklos rezultatas. Mes patys leidžiame pasauliui eiti susinaikinimo link. Turime išeitį - pastebėti savo ydas, apsileidimą ir tapti sąmoningais", - sako Vladas.
Jau prieš daug metų įrodyta, kad ozono terapijos dėka galima nugalėti vėžį ir AIDS. Ši terapija ne visada tiesiogiai nukreipta konkrečiai ligai įveikti. Ji tiesiog padeda atkurti imuninę sistemą ir išvalyti organizmą nuo toksinu.
Vladas teigia, kad informacija apie gydomąsias ozono galias yra slopinama, nes šis gydymo būdas labai pigus, todėl farmacininkams nenaudingas. Vokietijoje, Kanadoje, Kuboje, Rusijoje ozono terapija yra naudojama jau daug metų. Ne naujiena, kad informacija apie daugybę nebrangių efektyvių vaistų yra blokuojama. Pavyzdžiui, Kanadoje visur prekiaujama veiksmingai su vėžiu kovojančiu žolių mišiniu "ESSIAC", tačiau Amerikoje ši informacija daug metų buvo slopinama.
Gripo virusas naikina vėžio ląstelesVladas sako, kad kai žmogus gimsta, Dievas jam duoda kreditinę sveikatos kortelę, todėl reikia nepamiršti, kad skolą anksčiau ar vėliau teks grąžinti. "Kai paskola negrąžinama, bankas sąskaitą užblokuoja. Žmogus, išeikvojęs sveikatos kreditą, privalo palikti šį pasauli", - primena jis.
Ne visi laikosi sveiko gyvenimo būdo, vis pateisina savo žalingus įpročius. "Kai organizmas švarus, jis žino, ko jam reikia. Kai organizmas serga, liga ima diktuoti sąlygas. Jei, pavyzdžiui, žmogus serga vėžiu, jis labai nori mėsos, mat vėžio ląstelės minta gyvuliniais baltymais", - sako jis.
Vladas prisimena, kad net porą dienų negalėjo atgauti normalios būsenos, kai susigundė suvalgyti ledų porciją. Juk perskaičius užrašą ant ledų pakuotės pamatai, kad leduose nebėra nieko natūralaus.
"Savo kūną reikia gerbti, tačiau žmonės visiškai nesirūpina sveikata. Galiu pateikti pavyzdį - neprižiūrimas laivas surūdija ir nuskęsta. Organizmui galima taikyti tą patį", - sako daug metų mėsos nevalgantis Vladas.
Pašnekovas žino, kad viskas prasideda nuo minčių. Antras žingsnis yra veiksmas. Dažnai žmogus nori pradėti gyventi sveikai, bet nieko nedaro. "Pabandyk save suvokti kaip gamtos, kaip visatos dalį. Tada tavyje prabils išmintis. Juk gamtoje viskas gyva ir harmoninga", - sako Vladas. Jo žiniomis, švarus organizmas ir sveika psichika skleidžia signalus rinktis sveiką maistą. Jei nešvarios mintys, jų patarimas kūnui - niekinis.
V. Martirosas itin kritiškai vertina skiepus. Jis teigia, kad juos gaminant naudojamos kenksmingos medžiagos anksčiau ar vėliau padarys savo juodą darbą. Vladas sako, kad ne naujiena, jog Alzheimerio ir Parkinsono ligomis susergama dėl organizme prisikaupusių kenksmingų medžiagų - pažeidžiamos tarpneuroninės jungtys.
"Fluoras, bromas yra kenksmingos medžiagos, tačiau fluoras dedamas į dantų pastą. Nuo mažo šių medžiagų kiekio per trumpa laikotarpi nieko nenutiks, bet per visą gyvenimą jos kaupiasi ir galų gale pakenks sveikatai. Kenksmingų medžiagų gaunama ir iš nusibraižiusių teflono keptuvių, maisto priedo E621. Numirti galima ir už dyką. Kam stengtis, kad mirtis ateitų greičiau?" - sako jis.
Pašnekovo nuomone, daugumai žmonių skiepytis nuo gripo nevertėtų. Gripas yra natūralus gamtos ciklo reiškinys, jo virusas nuolat mutuoja, tad atspėti, koks jis bus - labai sudėtinga. "Persirgti gripu yra net naudinga, mat kai kurie gripo virusai naikina vėžio ląsteles. Be to, tai gera treniruotė imuninei sistemai", - sako jis.
Ką atskleidžia kraujo lašo tyrimas?Natūralios medicinos klinikoje Kanadoje V. Martirosas atlikdavo gyvojo ir sausojo kraujo lašo tyrimus specialios paskirties mikroskopu. Jo teigimu, kraujo lašo tyrimas įspėja apie esamas ir būsimas ligas. Jau praėjusiame amžiuje mokslininkai nustatė, kad ligas nustatyti galima patyrinėjus gyvojo kraujo lašą, tai yra, sužinoti ne tik kiek ir ko yra kraujyje, bet ir žvilgtelėti į mūsų kraujo gyvybinius procesus, kaip jie vyksta musu organizme.
Tyrimas - lyg organizmo veidrodis, galintis suteikti labai svarbios informacijos apie mūsų sveikatą bei galimus sutrikimus. Apžiūrėjus ir įvertinus kraujo sudedamųjų dalių dinamiką, polimorfinių mikroorganizmų gyvybinį ciklą, galima nustatyti imuninės sistemos aktyvumą ir potencialų organizmo atsparumą. Pastebimi patologiniai kraujo pokyčiai, atveriantys kelią ligoms.
Remiantis gyvo kraujo lašo tyrimu, galima spręsti apie medžiagų apykaitos procesus, imuniteto savybes, galimą žarnyno disbakteriozę, parazitų aktyvumą organizme. Tyrinėjant kraujo lašą, galima pastebėti potencialias galimybes susirgti.
Galbūt esame paskutinė karta, matanti delfinus? Vladas yra unikalus žmogus, gimęs Lietuvoj, gyvenantis Kanadoj. Jis yra gydūnas, mokslininkas, reiki meistras, žmogus-delfinas, delfinų tyrinėtojas, gydytojas ir gelbėtojas, naras-profesionalas, povandeninių filmų operatorius, muzikantas, meditacinės terapinės muzikos kompozitorius... Su juo galima pakalbėti apie naujausius sveikatos gydymo atradimus, energinius gydymus, povandeninį pasaulį, apie delfinus, meditaciją, muzikos terapiją, deguonies terapiją, sveikatos stiprinimą ir daug daugiau. "Galbūt esame paskutinė karta, matanti delfinus. Lieka tik viltis išsaugoti mūsų vandenynų civilizaciją", - sako Lietuvoje viešintis mokslininkas Vladas Martirosas, savo gyvenimą paskyręs delfinų tyrinėjimui ir kovai už šios civilizacijos išlikimą. |
Gibraltaro sąsiaurio projektas
Vladas Martirosas šiuo metu gyvena Kanadoje, tačiau daugiausiai laiko praleidžia tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir ekspedicijose tyrinėdamas bei filmuodamas vandenynų pasaulį, delfinus, banginius, dalyvaudamas šių gyvūnų išsaugojimo projektuose.
Į Europą Vladas grįžo dėl FIRMM (Foundation for information and research on marine mammals) organizacijos vykdomo didžiausio pasaulyje delfinų ir banginių išsaugojimo projekto "Gelbėkim delfinus" Gibraltaro sąsiauryje ir Viduržemio jūros regione. Po viešnagės Šiauliuose jis išvyksta į metinę projekto konferenciją Šveicarijoje.
Vladas Martirosas yra profesionalus fizikas, savo gyvenimą susiejęs ne tik su delfinų ir banginių tyrinėjimais, - jis taip pat dirba kvantinės fizikos, psichologijos, bioenergetikos, okeanografijos, ozono ir garso terapijos bei gyvosios ląstelės kraujo tyrimų srityse. Kanadoje, šalia savo Natūralios medicininės klinikos darbų, jis daug laiko praleidžia su povandeniniu pasauliu susijusiuose filmų bei muzikos projektuose.
Gibraltaro sąsiauryje, Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno susitikimo vietoje, pasakoja V. Martirosas, yra susidariusios fenomenalios sąlygos povandeninei florai ir faunai vystytis, todėl nenuostabu, kad čia galima aptikti didžiausią banginių ir delfinų rūšių įvairovę.
Kita vertus, būtent čia jų daugiausiai žūva. Šioje vietoje praplaukia didelis srautas laivų, be to, - iš Maroko pusės planuojama statyti vieną didžiausių pasaulyje uostų. Ir nors, pasakoja Vladas, šį projektą palaiko vietos valdžia ir Maroko karališkoji šeima, nors projekto aktyvistams pavyko iškovoti, kad čia plaukiantys laivai sulėtintų greitį ir kad kariškiai nedarytų povandeninių bandymų, tačiau niekam dar nepavyko sustabdyti Japonų žvejybinių tralerių.
Japonų žvejai randa įstatymų landas ir išžvejoja tiek, kad vietiniai žmonės praranda darbą, o delfinai ir banginiai - maistą.
Visa ši neišmintingai kontroliuojama veikla suardo ekosistemos balansą: išgaudoma daugiau žuvų negu jų natūraliai atsiranda.
"Deja, tai vyksta ne tik šioje vietoje, bet ir prie Kanados teritorijos, visame pasaulyje", - sako V. Martirosas.
Vienoje iš Maroko įlankų ketinama atitverti maždaug 3 hektarų saugų delfinams plotą, kuriame bus laikinai apgyvendinami išgelbėti ar atgabenti iš nelaisvės vietų delfinai.
Vladas Martirosas šiuo metu gyvena Kanadoje, tačiau daugiausiai laiko praleidžia tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir ekspedicijose tyrinėdamas bei filmuodamas vandenynų pasaulį, delfinus, banginius, dalyvaudamas šių gyvūnų išsaugojimo projektuose.
Į Europą Vladas grįžo dėl FIRMM (Foundation for information and research on marine mammals) organizacijos vykdomo didžiausio pasaulyje delfinų ir banginių išsaugojimo projekto "Gelbėkim delfinus" Gibraltaro sąsiauryje ir Viduržemio jūros regione. Po viešnagės Šiauliuose jis išvyksta į metinę projekto konferenciją Šveicarijoje.
Vladas Martirosas yra profesionalus fizikas, savo gyvenimą susiejęs ne tik su delfinų ir banginių tyrinėjimais, - jis taip pat dirba kvantinės fizikos, psichologijos, bioenergetikos, okeanografijos, ozono ir garso terapijos bei gyvosios ląstelės kraujo tyrimų srityse. Kanadoje, šalia savo Natūralios medicininės klinikos darbų, jis daug laiko praleidžia su povandeniniu pasauliu susijusiuose filmų bei muzikos projektuose.
Gibraltaro sąsiauryje, Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno susitikimo vietoje, pasakoja V. Martirosas, yra susidariusios fenomenalios sąlygos povandeninei florai ir faunai vystytis, todėl nenuostabu, kad čia galima aptikti didžiausią banginių ir delfinų rūšių įvairovę.
Kita vertus, būtent čia jų daugiausiai žūva. Šioje vietoje praplaukia didelis srautas laivų, be to, - iš Maroko pusės planuojama statyti vieną didžiausių pasaulyje uostų. Ir nors, pasakoja Vladas, šį projektą palaiko vietos valdžia ir Maroko karališkoji šeima, nors projekto aktyvistams pavyko iškovoti, kad čia plaukiantys laivai sulėtintų greitį ir kad kariškiai nedarytų povandeninių bandymų, tačiau niekam dar nepavyko sustabdyti Japonų žvejybinių tralerių.
Japonų žvejai randa įstatymų landas ir išžvejoja tiek, kad vietiniai žmonės praranda darbą, o delfinai ir banginiai - maistą.
Visa ši neišmintingai kontroliuojama veikla suardo ekosistemos balansą: išgaudoma daugiau žuvų negu jų natūraliai atsiranda.
"Deja, tai vyksta ne tik šioje vietoje, bet ir prie Kanados teritorijos, visame pasaulyje", - sako V. Martirosas.
Vienoje iš Maroko įlankų ketinama atitverti maždaug 3 hektarų saugų delfinams plotą, kuriame bus laikinai apgyvendinami išgelbėti ar atgabenti iš nelaisvės vietų delfinai.
Kita civilizacija
Su organizacija FIRMM V. Martirosas bendradarbiauja trejus metus, su delfinais - jau kelis dešimtmečius.
"Globaliai mąstant, žmogus anaiptol nėra protingiausia arba išmintingiausia būtybė", - šypsosi Vladas. Tik žmogus elgiasi savanaudiškai šioje žemėje ir viską vertina pagal savo intelekto suvokimą: kas "telpa į rėmus", gali būti įvertinta aukščiau ar žemiau, o kas netelpa - dažniausiai priskiriama žemesniajam lygiui.
"Delfinai - idealus pavyzdys, kad žemėje yra kita civilizacija, tik mūsų vertybės nėra jų vertybės, jie gyvena pagal kitus principus ir kitą pasaulėžiūrą, jų kitoks suvokimas.
Užtenka pažiūrėti, kaip delfinai bendrauja, kaip gali perduoti nuotaiką, mintis, ir tampa aišku, kad savybės, kurias turi tik išskirtiniai žmonės (pavyzdžiui, telepatija), delfinams yra norma", - pasakoja Vladas.
Žmonių kalba, teigia mokslininkas, yra labai primityvi, netgi lyginant su delfinų "švilpukais", kurie nėra pagrindinė jų komunikavimo priemonė. Tačiau ir vien garsine vibracija delfinai gali perduoti daugiau informacijos, negu mes vartodami galybę žodžių.
Vladas pasakoja apie atliktus eksperimentus, kurių metu mokslininkai, profesionalūs psichologai, uždaroje patalpoje be jokių kitų išorinių kontaktų išbuvę su delfinais iki penkių šešių mėnesių, ima justi keistus pojūčius, prilyginamus meditaciniam prašviesėjimui.
Tiriamieji pasakoja apie atsirandantį universalios beribės meilės jausmą, vykstančius vidinius perversmus, užsimezgusią tiesioginę komunikaciją su delfinais, apie būsenas, kurių esą neįmanoma apibūdinti žodžiais.
Vladas Martirosas sako pats patyręs neapsakomų būsenų plaukiodamas laisvėje tarp delfinų.
"Atsiranda keistos vizijos, keisti jausmai, atrodo, kad šis pasaulis - visai kitoks. Ateina suvokimas, kad mūsų, žmonių, santykiai yra labai seklūs ir primityvūs", - pasakoja Vladas.
Jo žodžiais, nors mes kadaise atėjome iš vandens, dabar vanduo nebėra mūsų priimtina aplinka. Tačiau būnant šioje stichijoje, tarp tikrųjų draugų, nesinori grįžti į krantą.
"Nenoriu grįžti"
"Kiekvieną kartą bijau, kad galiu negrįžti, ne dėl to, kad kas nors atsitiks, bet todėl, kad nenoriu. Kažkur vandenyno gelmėse vyksta asmenybės transformacija ir suvokimas kažko daug svarbesnio negu juntama žemėje", - sako Vladas.
Jis cituoja savo pažįstamo britų mokslininko, kuris tyrė dar nemirusių, bet pasmerktų mirčiai delfinų smegenų veiklą ir buvo šokiruotas to, ką atrado, žodžius, kad žmonės, lyginant su delfinais, yra akmens amžiuje neįprasto mums intelekto skalėje.
Paprastai Vladas keliauja vienas. Jo kelionės panašios į ritualą: įsikuria palapinėje tolimoje lagūnoje, kurioje nieko nėra, ir vienas eina nardyti. Grįžta į krantą tik apšilti ir pavalgyti. Kartais pasiima įrašymo po vandeniu įrangą (ir pats delfinus įrašinėja bei fotografuoja, ir delfinams groja įvairią muziką bei garsus). Nardo be deguonies baliono, vadinamuoju "laisvuoju nardymu", mat delfinai nemėgsta nardymo įrangos.
Rodo savo mažylius
Delfinai, tęsia pašnekovas, nėra linkę visų prisileisti. Norint, kad jie priimtų į savo kompaniją, reikia laiko. Vaikytis juos beprasmiška, nes jie tai gali palaikyti agresija.
Jei plaukioji netoli delfinų, pasakoja Vladas, po kurio laiko mamos priplaukia su mažyliais norėdamos juos parodyti (delfinė mama pasilieka su mažyliu iki dvejų metų ir ilgiau).
"Mažyliai yra labai kuklūs, jei mama priveda ir pastumia arčiau, - šis kurį laiką pabūna šalia ir netrukus pradeda džiaugtis, kad nebebijo, ima šokinėti, bendrauti - tada ir kiti delfinai priima į savo tarpą, kartais atneša žuvies pavalgyti", - pasakoja Vladas ir juokiasi prisiminęs atvejį, kai panoro nufotografuoti egzotiška žuvytę.
"Delfinas pažiūri į mane, paima žuvį nasrais, bet atsargiai, jos neperkąsdamas, tada prineša, parodo, kad gyva, paleidžia, ir vėl prineša."
Išgelbėjo nuo ryklio
Vladas pasakoja kartą nardęs lagūnoje, kurioje yra ryklių. Tik vėliau iš vietinio žvejo sužinojęs, kad įlanka vadinosi ryklių lagūna.
Lagūnoje vyksta įdomus gyvenimas: kai delfinai įplaukia į įlanką, rykliai pasitraukia, ir atvirkščiai - vieni kitiems netrukdo.
Vieną vakarą, kai jis atsiskyrė nuo delfinų ir ėmė plaukti atgal į krantą (delfinai ruošėsi plaukti į naktinę medžioklę), pasirodęs ryklys.
"Buvo labai sunku įžiūrėti, ar jų vienas, ar daugiau, tačiau kai tu esi vienas sutemose, be jokios įrangos, be kitų narų šalia, - gali skaičiuoti minutes. Plaukimas iki kranto užtruktų apie 40 minučių", - pasakoja Vladas.
Vyras žinojo - jei panikuos ir ims greitai plaukti, ryklys gali reaguoti agresyviai, todėl jis vietoje lėtai suko ratus, kad pamatytų, jei ryklys prisiartins.
Netrukus prie Vlado priplaukė apie 40-50 delfinų ir sudarė aplink jį ratą. Tada jis ramiai galėjo plaukti iki kranto.
Vladas aiškina šį atvejį taip: delfinai jaučia per labai didelį atstumą. Vladas su delfinais jau buvo praleidęs daug dienų ir buvo užmezgęs ryšys, tad šie atskubėję į pagalbą vienam iš savų.
Delfinus išžudys žmonės?
V. Martirosas su savo bičiuliu Kanadoje gyvenančiu filmų režisieriumi planuoja apie delfinus kurti dokumentinį filmą, kuriame būtų pateikti ne tik gražūs povandeninio gyvenimo vaizdai, bet ir iki šiol neatskleisti faktai.
Filme norima perspėti, kad delfinų civilizacija gali išnykti jau po 40-50 metų, ir mūsų vaikai apie šiuos nuostabius gyvūnus galės skaityti tik knygose.
"Pasaulyje yra nemažai vietų, kur delfinai ir banginiai brutaliai žudomi maistui ar dėl kitų gėdingų ir absurdiškų priežasčių, - kaip antai Danijoje, Farerų salose. Ką jau kalbėti apie Japonijos visišką tarptautinių reikalavimų sustabdyti delfinų medžioklę ignoravimą, ir faktą, kad tik vienoje Taiji įlankoje per kelis mėnesius kasmet nužudoma per 50 tūkstančių delfinų", - sako Vladas.
Nors delfinai, tęsia pašnekovas, turi panašią į žmogaus kartos pratęsimo fiziologiją, tačiau dabartinė situacija veda prie visiško delfinų išnaikinimo. Vienintelė priežastis yra žmogus.
Su organizacija FIRMM V. Martirosas bendradarbiauja trejus metus, su delfinais - jau kelis dešimtmečius.
"Globaliai mąstant, žmogus anaiptol nėra protingiausia arba išmintingiausia būtybė", - šypsosi Vladas. Tik žmogus elgiasi savanaudiškai šioje žemėje ir viską vertina pagal savo intelekto suvokimą: kas "telpa į rėmus", gali būti įvertinta aukščiau ar žemiau, o kas netelpa - dažniausiai priskiriama žemesniajam lygiui.
"Delfinai - idealus pavyzdys, kad žemėje yra kita civilizacija, tik mūsų vertybės nėra jų vertybės, jie gyvena pagal kitus principus ir kitą pasaulėžiūrą, jų kitoks suvokimas.
Užtenka pažiūrėti, kaip delfinai bendrauja, kaip gali perduoti nuotaiką, mintis, ir tampa aišku, kad savybės, kurias turi tik išskirtiniai žmonės (pavyzdžiui, telepatija), delfinams yra norma", - pasakoja Vladas.
Žmonių kalba, teigia mokslininkas, yra labai primityvi, netgi lyginant su delfinų "švilpukais", kurie nėra pagrindinė jų komunikavimo priemonė. Tačiau ir vien garsine vibracija delfinai gali perduoti daugiau informacijos, negu mes vartodami galybę žodžių.
Vladas pasakoja apie atliktus eksperimentus, kurių metu mokslininkai, profesionalūs psichologai, uždaroje patalpoje be jokių kitų išorinių kontaktų išbuvę su delfinais iki penkių šešių mėnesių, ima justi keistus pojūčius, prilyginamus meditaciniam prašviesėjimui.
Tiriamieji pasakoja apie atsirandantį universalios beribės meilės jausmą, vykstančius vidinius perversmus, užsimezgusią tiesioginę komunikaciją su delfinais, apie būsenas, kurių esą neįmanoma apibūdinti žodžiais.
Vladas Martirosas sako pats patyręs neapsakomų būsenų plaukiodamas laisvėje tarp delfinų.
"Atsiranda keistos vizijos, keisti jausmai, atrodo, kad šis pasaulis - visai kitoks. Ateina suvokimas, kad mūsų, žmonių, santykiai yra labai seklūs ir primityvūs", - pasakoja Vladas.
Jo žodžiais, nors mes kadaise atėjome iš vandens, dabar vanduo nebėra mūsų priimtina aplinka. Tačiau būnant šioje stichijoje, tarp tikrųjų draugų, nesinori grįžti į krantą.
"Nenoriu grįžti"
"Kiekvieną kartą bijau, kad galiu negrįžti, ne dėl to, kad kas nors atsitiks, bet todėl, kad nenoriu. Kažkur vandenyno gelmėse vyksta asmenybės transformacija ir suvokimas kažko daug svarbesnio negu juntama žemėje", - sako Vladas.
Jis cituoja savo pažįstamo britų mokslininko, kuris tyrė dar nemirusių, bet pasmerktų mirčiai delfinų smegenų veiklą ir buvo šokiruotas to, ką atrado, žodžius, kad žmonės, lyginant su delfinais, yra akmens amžiuje neįprasto mums intelekto skalėje.
Paprastai Vladas keliauja vienas. Jo kelionės panašios į ritualą: įsikuria palapinėje tolimoje lagūnoje, kurioje nieko nėra, ir vienas eina nardyti. Grįžta į krantą tik apšilti ir pavalgyti. Kartais pasiima įrašymo po vandeniu įrangą (ir pats delfinus įrašinėja bei fotografuoja, ir delfinams groja įvairią muziką bei garsus). Nardo be deguonies baliono, vadinamuoju "laisvuoju nardymu", mat delfinai nemėgsta nardymo įrangos.
Rodo savo mažylius
Delfinai, tęsia pašnekovas, nėra linkę visų prisileisti. Norint, kad jie priimtų į savo kompaniją, reikia laiko. Vaikytis juos beprasmiška, nes jie tai gali palaikyti agresija.
Jei plaukioji netoli delfinų, pasakoja Vladas, po kurio laiko mamos priplaukia su mažyliais norėdamos juos parodyti (delfinė mama pasilieka su mažyliu iki dvejų metų ir ilgiau).
"Mažyliai yra labai kuklūs, jei mama priveda ir pastumia arčiau, - šis kurį laiką pabūna šalia ir netrukus pradeda džiaugtis, kad nebebijo, ima šokinėti, bendrauti - tada ir kiti delfinai priima į savo tarpą, kartais atneša žuvies pavalgyti", - pasakoja Vladas ir juokiasi prisiminęs atvejį, kai panoro nufotografuoti egzotiška žuvytę.
"Delfinas pažiūri į mane, paima žuvį nasrais, bet atsargiai, jos neperkąsdamas, tada prineša, parodo, kad gyva, paleidžia, ir vėl prineša."
Išgelbėjo nuo ryklio
Vladas pasakoja kartą nardęs lagūnoje, kurioje yra ryklių. Tik vėliau iš vietinio žvejo sužinojęs, kad įlanka vadinosi ryklių lagūna.
Lagūnoje vyksta įdomus gyvenimas: kai delfinai įplaukia į įlanką, rykliai pasitraukia, ir atvirkščiai - vieni kitiems netrukdo.
Vieną vakarą, kai jis atsiskyrė nuo delfinų ir ėmė plaukti atgal į krantą (delfinai ruošėsi plaukti į naktinę medžioklę), pasirodęs ryklys.
"Buvo labai sunku įžiūrėti, ar jų vienas, ar daugiau, tačiau kai tu esi vienas sutemose, be jokios įrangos, be kitų narų šalia, - gali skaičiuoti minutes. Plaukimas iki kranto užtruktų apie 40 minučių", - pasakoja Vladas.
Vyras žinojo - jei panikuos ir ims greitai plaukti, ryklys gali reaguoti agresyviai, todėl jis vietoje lėtai suko ratus, kad pamatytų, jei ryklys prisiartins.
Netrukus prie Vlado priplaukė apie 40-50 delfinų ir sudarė aplink jį ratą. Tada jis ramiai galėjo plaukti iki kranto.
Vladas aiškina šį atvejį taip: delfinai jaučia per labai didelį atstumą. Vladas su delfinais jau buvo praleidęs daug dienų ir buvo užmezgęs ryšys, tad šie atskubėję į pagalbą vienam iš savų.
Delfinus išžudys žmonės?
V. Martirosas su savo bičiuliu Kanadoje gyvenančiu filmų režisieriumi planuoja apie delfinus kurti dokumentinį filmą, kuriame būtų pateikti ne tik gražūs povandeninio gyvenimo vaizdai, bet ir iki šiol neatskleisti faktai.
Filme norima perspėti, kad delfinų civilizacija gali išnykti jau po 40-50 metų, ir mūsų vaikai apie šiuos nuostabius gyvūnus galės skaityti tik knygose.
"Pasaulyje yra nemažai vietų, kur delfinai ir banginiai brutaliai žudomi maistui ar dėl kitų gėdingų ir absurdiškų priežasčių, - kaip antai Danijoje, Farerų salose. Ką jau kalbėti apie Japonijos visišką tarptautinių reikalavimų sustabdyti delfinų medžioklę ignoravimą, ir faktą, kad tik vienoje Taiji įlankoje per kelis mėnesius kasmet nužudoma per 50 tūkstančių delfinų", - sako Vladas.
Nors delfinai, tęsia pašnekovas, turi panašią į žmogaus kartos pratęsimo fiziologiją, tačiau dabartinė situacija veda prie visiško delfinų išnaikinimo. Vienintelė priežastis yra žmogus.
Vladas Martirosas: draugystė su natūraliomis terapijomis ir sveika gyvensena Kanadoje gyvenantis Vladas Martirosas gali būti vadinamas pasaulio piliečiu. Puikiai derindamas mokslą ir natūralias medicinos rūšis, jis vis susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Jis daugelį metų tyrinėjo ir praktikavo natūraliąją mediciną, hipnozę, psichines galimybes, bioenergetiką ir t.t. Jo akademinė ir profesionali patirtis sėkmingai derinama su praktinio gyvenimo atradimais ir pasaulio pažinimu. V. Martiroso idėjos, platus veiklos spektras, įvairūs tarptautiniai projektai, vandenynų tyrinėjimo ekspedicijos, unikalios patirtys ir vienas ypatingas domėjimosi objektas – delfinai – nė vieno nepalieka abejingo. |
Kam naudingas nesusikalbėjimas
Vladas Martirosas sako, jog nenori būti priskiriamas prie vadinamųjų naujųjų laikų (new age) grupės asmenų, kurie turi savo filosofijas, gydymo metodus.
„Aš „neužsifantazuoju“, bet bandau visapusiškai, kiek protas leidžia, įvertinti, suprasti esmę; kiek intuicija leidžia – pajausti tai. Nors viskas yra energija, realybe paprastai vadiname matomą, apčiuopiamą fizinį pasaulį. Vadinamieji realūs dalykai ir nematomos energijos turi tam tikras taisykles, kurių laikantis galima įvairiai veikti savo vidinius ir kitus procesus, taip pat ir situacijas. Jei kalbėtume apie mūsų organizmo funkcionavimą - suderinant su vadinamąja tradicine medicina galima surasti sprendimus daugeliui situacijų, kai reikia optimalios sveikatos palaikymo“, - sako V. Martirosas.
Pasak jo, susitarti skirtinguose poliuose esančioms medicinoms sunku dėl korupcijos, kurią pagimdo dideli pinigai. Vieni kovoja su viskuo, kas trukdo didėti jų pinigams, kiti yra beveik nekontroliuojami (veikia be taisyklių ir normų), tad jų gretose atsiranda daug netikrų pranašų ir gydovų.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Kanadoje, V. Martirosas mato puikiai veikiantį alternatyviosios medicinos sektorių, jis turi tam tikras taisykles, kvalifikuotą edukacinę sistemą ir atestavimą.
„Yra daug per šimtmečius sukauptos patirties, kurią panaudojant galima gauti neįtikimų rezultatų“, – sako Vladas Martirosas.
„Tačiau visgi netradicinės (alternatyviosios) medicinos sritis yra tarsi paleista į orą. Tai sukuria sąlygas rastis visokiems neva ekspertams, kurie bando išgauti iš žmonių pinigus, prisidengdami moderniomis praktikomis. Ypač pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai panaudojama kompiuterizuota ar kita technologija. Iš žmonių pasitikėjimo ir nevilties galima uždirbti daug pinigų. Nors yra daug per šimtmečius sukauptos patirties, kurią panaudojant galima gauti neįtikimų rezultatų. Kyla klausimas, gal iš dalies ortodoksinei medicinai naudinga, kad ta „alternatyvioji“ pusė būtų nekontroliuojama, nes tada ją lengva kritikuoti ir įvairiais būdais diskredituoti?“ - retoriškai klausė V. Martirosas.
Universalesni medikai
Daugelį metų praktikuojantis įvairias terapijas, tarp jų - ir ozono, mokslininkas Kanadoje matė ne vieną gydytoją, kuris baigęs klasikinius mokslus, atsidarydavo savo kliniką ir dirbdavo pasitelkęs alternatyviosios medicinos žinias.
Jis priminė sakinį iš Pasaulio sveikatos organizacijos Helsinkio deklaracijos: „Atsižvelgdamas į ligonio gydymą, gydytojas turi turėti galimybę laisvai naudoti naują diagnostinę arba terapinę priemonę, jei toks sprendimas suteikia viltį išsaugoti gyvybę, sugrąžinti sveikatą arba palengvinti kančias“.
Tokiame požiūryje į gydymą V. Martirosas mato daugiau prasmės ir realios naudos negu to gydytojo, kuris savo arsenale turi tik farmakologijos sukurtus medikamentus.
„Lietuvoje irgi yra nemažai atviro ir progresyvaus proto žmonių. Manau, čia padėtis nebloga ir įdomi. Be abejo, Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje yra medikų, kurie nesigilindami į problemą sugeba be saiko skirti nuskausminamuosius ar antibiotikus. Nesunku suprasti, kad yra tam tikrų priežasčių, kodėl jie taip daro. Svarbiausia, manau, yra suvokti, jog žmogaus sveikata yra jo paties rankose. Neverta tikėtis, kad kas nors geriau už patį žmogų išspręs jo sveikatos negalavimą. Jis geriausiai žino, kokios prevencijos, žinių ir investicijų į savo sveikatą jam reikia. Būtina skirti laiko ir pastangų, kad išlaikytum organizmo balansą. O rimtų susirgimų atveju turi būti sutelkti visi rezervai ir pajungtos mintys savęs atkūrimui“, - sako V. Martirosas.
Kraujo lašo tyrimas
Gyvojo kraujo lašo terapija – tai dar viena mokslininko domėjimosi sritis. Jis bene pirmas mūsų šalyje pradėjo apie tai kalbėti. „Pagal šį metodą galima daug ką aptikti ir prognozuoti organizmo būsimus pokyčius. Rodo net tai, ko dar standartiniai klinikiniai tyrimai nefiksuojai“, - sako V. Martirosas.
Gyvo kraujo lašo diagnostikos metodas buvo pradėtas vystyti po Antrojo pasaulinio karo. Teorinį šio metodo pagrindimą išvystė Vokietijos mokslininkai. Daugelyje kitų šalių gyvo kraujo lašo metodas priskiriamas ne prie diagnostinių, o prie edukacinių metodų.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog kai kurie svarbūs faktoriai šiuo metodu yra nustatomi daugiau nei 90 proc. tikslumu. Tai yra būdas pamatyti vėžines ląsteles, bet gana sudėtingas (ši procedūra yra naudojama išskirtiniais atvejais). Tačiau gan nesudėtinga stebėti tam tikrus procesus, kurie potencialiai daro įtaką onkologinės ligos išsivystymui iki dvejų metų į priekį. Pamačius, jog kas nors pakryps bloga kryptimi, galima imtis veiksmų ir atkurti balansą“, - aiškina V. Martirosas.
Antra medalio pusė
Pašnekovas prisiminė, kaip kartą jo kabinete apsilankę keli profesoriai iš Vankuverio universiteto, mikrobiologijos fakulteto, domėjosi gyvo kraujo lašo tyrimu.
„Aš jiems atlikau tą procedūrą, ir jie buvo labai nustebę, kiek daug įdomios informacijos gaunama. Jie stebėjosi, kodėl tai nėra įtraukta į mokymo programas. Teko lankytis vienoje vokiečių klinikoje, kur taikoma diagnostika su gyvo kraujo lašo metodu, taip pat šalia kitų gydymo metodų yra taikomos įvairios ozono terapijų procedūros. Jie gauna puikius rezultatus“, - sako pašnekovas.
Nemažai laiko jis skyrė darbui su mikroskopų sistemomis bei kita medicinos įranga. Dabar gerai techninę šio metodo pusę išmanantis specialistas sako, jog jam tenka stebėti ir antrąją medalio pusę.
„Tiriant šiuo metodu dėl techninių žinių trūkumo neretai gydytojai nemoka teisingai dirbti su mikroskopais. Labai mažai yra vietų, kur teisingai ir visapusiškai apmoko dirbti su kraujo lašo procedūra. Klaidingai atlikta procedūra parodys visai kitą vaizdą ir tada bus gaunamas iškreiptas rezultatas. Reikia ne vienerių metų praktikos. Yra nemažai žmonių, kurie nori greitai iš to metodo uždirbti, jie pradeda tai praktikuoti ir padaro daug klaidingų procedūrų – ne taip paima mėginį, ne taip diagnozuoja, ne taip analizuoja, parduoda daug papildų – iš jų daug užsidirba“, - sako V. Martirosas.
Sveika gyvensena
Besiklausant natūraliai kyla klausimas – jeigu taip nesunku tapti aferistų taikiniu, galbūt yra paprastų patarimų, kurie mums padėtų sveikai gyventi ir nesirgti?
„Reikia tiesiog atsisukti į save. Deja, bet žmonės neturi laiko atsigręžti į save, be to, lyg ir priprantame, kad sveikata – tai kai kas inertiško, kas visada yra, duota iš prigimties. Kiek žmonių sąmoningai, sąžiningai palaiko savo sveikatą? Dauguma, kol nėra blogai, nieko nedaro“, - svarsto pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį į mitybą ir proto būseną, vieną svarbiausių faktorių, apie kurį galvojame, kai užeina kalba apie sveiką gyvenseną.
„Žmonės dažnai mano, kad jie valgo sveikai. Tačiau tas „sveikai“ yra abejotinas, nes dažniausiai tai būna visuomenės primestos „tiesos“. Mąstydami apie sveikumą atsisakykite tos informacijos gausos, paprasčiausiai intuityviai, švariu protu pajauskite, ko jums iš tiesų reikia. Tą intuiciją mes turime gavę iš gamtos. Sveikas žmogus turi sveiką intuiciją. Kaip gyvūnas jis žino, ką jam reikia valgyti, ko nereikia. Jis intuityviai jaučia, kokios vaistažolės jam padeda, kai jam blogai. Jei laukinį gyvūną imi maitinti pusfabrikačiais, maistu su visokiais nesveikais priedais, jis praranda tą gamtos duotą intuiciją. Todėl naminiai gyvūnai dabar serga tokiomis ligomis, kokiomis serga žmogus“, - sako V. Martirosas.
Turime pagalbą
Jei prie savo intuicijos, noro gyventi sveikai pridėtume natūralias terapijas – jos būtų puiki pagalba mūsų sveikos gyvensenos kelyje. V. Martirosas atkreipia dėmesį į arti gamtos gyvenančius žmonės, kurie turi savo maistą, gyvena harmoningai su gamta, jų mintys nėra užterštos informacinio srauto.
„Tokie žmonės beveik neserga, jiems nereikia jokios terapijos, nes jie gyvena sveikai sveikoje aplinkoje – pati gamta suteikia reikiamą terapinį poveikį. Jie klausosi gamtos muzikos – paukščių, vėjo ar jūros. Mieste gyvename užterštoje aplinkoje. Tad turime pasinaudoti visomis terapijomis. Jei žmogus gyvena pašėlusiame pasaulyje, nuolat gauna toksinų, kitokios taršos, jo organizmas jau nesugeba išlaikyti sveiko balanso. Įvairios terapijos padeda tą balansą atgauti“, - įsitikinęs pašnekovas.
Vladas Martirosas sako, jog nenori būti priskiriamas prie vadinamųjų naujųjų laikų (new age) grupės asmenų, kurie turi savo filosofijas, gydymo metodus.
„Aš „neužsifantazuoju“, bet bandau visapusiškai, kiek protas leidžia, įvertinti, suprasti esmę; kiek intuicija leidžia – pajausti tai. Nors viskas yra energija, realybe paprastai vadiname matomą, apčiuopiamą fizinį pasaulį. Vadinamieji realūs dalykai ir nematomos energijos turi tam tikras taisykles, kurių laikantis galima įvairiai veikti savo vidinius ir kitus procesus, taip pat ir situacijas. Jei kalbėtume apie mūsų organizmo funkcionavimą - suderinant su vadinamąja tradicine medicina galima surasti sprendimus daugeliui situacijų, kai reikia optimalios sveikatos palaikymo“, - sako V. Martirosas.
Pasak jo, susitarti skirtinguose poliuose esančioms medicinoms sunku dėl korupcijos, kurią pagimdo dideli pinigai. Vieni kovoja su viskuo, kas trukdo didėti jų pinigams, kiti yra beveik nekontroliuojami (veikia be taisyklių ir normų), tad jų gretose atsiranda daug netikrų pranašų ir gydovų.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Kanadoje, V. Martirosas mato puikiai veikiantį alternatyviosios medicinos sektorių, jis turi tam tikras taisykles, kvalifikuotą edukacinę sistemą ir atestavimą.
„Yra daug per šimtmečius sukauptos patirties, kurią panaudojant galima gauti neįtikimų rezultatų“, – sako Vladas Martirosas.
„Tačiau visgi netradicinės (alternatyviosios) medicinos sritis yra tarsi paleista į orą. Tai sukuria sąlygas rastis visokiems neva ekspertams, kurie bando išgauti iš žmonių pinigus, prisidengdami moderniomis praktikomis. Ypač pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai panaudojama kompiuterizuota ar kita technologija. Iš žmonių pasitikėjimo ir nevilties galima uždirbti daug pinigų. Nors yra daug per šimtmečius sukauptos patirties, kurią panaudojant galima gauti neįtikimų rezultatų. Kyla klausimas, gal iš dalies ortodoksinei medicinai naudinga, kad ta „alternatyvioji“ pusė būtų nekontroliuojama, nes tada ją lengva kritikuoti ir įvairiais būdais diskredituoti?“ - retoriškai klausė V. Martirosas.
Universalesni medikai
Daugelį metų praktikuojantis įvairias terapijas, tarp jų - ir ozono, mokslininkas Kanadoje matė ne vieną gydytoją, kuris baigęs klasikinius mokslus, atsidarydavo savo kliniką ir dirbdavo pasitelkęs alternatyviosios medicinos žinias.
Jis priminė sakinį iš Pasaulio sveikatos organizacijos Helsinkio deklaracijos: „Atsižvelgdamas į ligonio gydymą, gydytojas turi turėti galimybę laisvai naudoti naują diagnostinę arba terapinę priemonę, jei toks sprendimas suteikia viltį išsaugoti gyvybę, sugrąžinti sveikatą arba palengvinti kančias“.
Tokiame požiūryje į gydymą V. Martirosas mato daugiau prasmės ir realios naudos negu to gydytojo, kuris savo arsenale turi tik farmakologijos sukurtus medikamentus.
„Lietuvoje irgi yra nemažai atviro ir progresyvaus proto žmonių. Manau, čia padėtis nebloga ir įdomi. Be abejo, Lietuvoje ar bet kurioje kitoje šalyje yra medikų, kurie nesigilindami į problemą sugeba be saiko skirti nuskausminamuosius ar antibiotikus. Nesunku suprasti, kad yra tam tikrų priežasčių, kodėl jie taip daro. Svarbiausia, manau, yra suvokti, jog žmogaus sveikata yra jo paties rankose. Neverta tikėtis, kad kas nors geriau už patį žmogų išspręs jo sveikatos negalavimą. Jis geriausiai žino, kokios prevencijos, žinių ir investicijų į savo sveikatą jam reikia. Būtina skirti laiko ir pastangų, kad išlaikytum organizmo balansą. O rimtų susirgimų atveju turi būti sutelkti visi rezervai ir pajungtos mintys savęs atkūrimui“, - sako V. Martirosas.
Kraujo lašo tyrimas
Gyvojo kraujo lašo terapija – tai dar viena mokslininko domėjimosi sritis. Jis bene pirmas mūsų šalyje pradėjo apie tai kalbėti. „Pagal šį metodą galima daug ką aptikti ir prognozuoti organizmo būsimus pokyčius. Rodo net tai, ko dar standartiniai klinikiniai tyrimai nefiksuojai“, - sako V. Martirosas.
Gyvo kraujo lašo diagnostikos metodas buvo pradėtas vystyti po Antrojo pasaulinio karo. Teorinį šio metodo pagrindimą išvystė Vokietijos mokslininkai. Daugelyje kitų šalių gyvo kraujo lašo metodas priskiriamas ne prie diagnostinių, o prie edukacinių metodų.
„Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog kai kurie svarbūs faktoriai šiuo metodu yra nustatomi daugiau nei 90 proc. tikslumu. Tai yra būdas pamatyti vėžines ląsteles, bet gana sudėtingas (ši procedūra yra naudojama išskirtiniais atvejais). Tačiau gan nesudėtinga stebėti tam tikrus procesus, kurie potencialiai daro įtaką onkologinės ligos išsivystymui iki dvejų metų į priekį. Pamačius, jog kas nors pakryps bloga kryptimi, galima imtis veiksmų ir atkurti balansą“, - aiškina V. Martirosas.
Antra medalio pusė
Pašnekovas prisiminė, kaip kartą jo kabinete apsilankę keli profesoriai iš Vankuverio universiteto, mikrobiologijos fakulteto, domėjosi gyvo kraujo lašo tyrimu.
„Aš jiems atlikau tą procedūrą, ir jie buvo labai nustebę, kiek daug įdomios informacijos gaunama. Jie stebėjosi, kodėl tai nėra įtraukta į mokymo programas. Teko lankytis vienoje vokiečių klinikoje, kur taikoma diagnostika su gyvo kraujo lašo metodu, taip pat šalia kitų gydymo metodų yra taikomos įvairios ozono terapijų procedūros. Jie gauna puikius rezultatus“, - sako pašnekovas.
Nemažai laiko jis skyrė darbui su mikroskopų sistemomis bei kita medicinos įranga. Dabar gerai techninę šio metodo pusę išmanantis specialistas sako, jog jam tenka stebėti ir antrąją medalio pusę.
„Tiriant šiuo metodu dėl techninių žinių trūkumo neretai gydytojai nemoka teisingai dirbti su mikroskopais. Labai mažai yra vietų, kur teisingai ir visapusiškai apmoko dirbti su kraujo lašo procedūra. Klaidingai atlikta procedūra parodys visai kitą vaizdą ir tada bus gaunamas iškreiptas rezultatas. Reikia ne vienerių metų praktikos. Yra nemažai žmonių, kurie nori greitai iš to metodo uždirbti, jie pradeda tai praktikuoti ir padaro daug klaidingų procedūrų – ne taip paima mėginį, ne taip diagnozuoja, ne taip analizuoja, parduoda daug papildų – iš jų daug užsidirba“, - sako V. Martirosas.
Sveika gyvensena
Besiklausant natūraliai kyla klausimas – jeigu taip nesunku tapti aferistų taikiniu, galbūt yra paprastų patarimų, kurie mums padėtų sveikai gyventi ir nesirgti?
„Reikia tiesiog atsisukti į save. Deja, bet žmonės neturi laiko atsigręžti į save, be to, lyg ir priprantame, kad sveikata – tai kai kas inertiško, kas visada yra, duota iš prigimties. Kiek žmonių sąmoningai, sąžiningai palaiko savo sveikatą? Dauguma, kol nėra blogai, nieko nedaro“, - svarsto pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį į mitybą ir proto būseną, vieną svarbiausių faktorių, apie kurį galvojame, kai užeina kalba apie sveiką gyvenseną.
„Žmonės dažnai mano, kad jie valgo sveikai. Tačiau tas „sveikai“ yra abejotinas, nes dažniausiai tai būna visuomenės primestos „tiesos“. Mąstydami apie sveikumą atsisakykite tos informacijos gausos, paprasčiausiai intuityviai, švariu protu pajauskite, ko jums iš tiesų reikia. Tą intuiciją mes turime gavę iš gamtos. Sveikas žmogus turi sveiką intuiciją. Kaip gyvūnas jis žino, ką jam reikia valgyti, ko nereikia. Jis intuityviai jaučia, kokios vaistažolės jam padeda, kai jam blogai. Jei laukinį gyvūną imi maitinti pusfabrikačiais, maistu su visokiais nesveikais priedais, jis praranda tą gamtos duotą intuiciją. Todėl naminiai gyvūnai dabar serga tokiomis ligomis, kokiomis serga žmogus“, - sako V. Martirosas.
Turime pagalbą
Jei prie savo intuicijos, noro gyventi sveikai pridėtume natūralias terapijas – jos būtų puiki pagalba mūsų sveikos gyvensenos kelyje. V. Martirosas atkreipia dėmesį į arti gamtos gyvenančius žmonės, kurie turi savo maistą, gyvena harmoningai su gamta, jų mintys nėra užterštos informacinio srauto.
„Tokie žmonės beveik neserga, jiems nereikia jokios terapijos, nes jie gyvena sveikai sveikoje aplinkoje – pati gamta suteikia reikiamą terapinį poveikį. Jie klausosi gamtos muzikos – paukščių, vėjo ar jūros. Mieste gyvename užterštoje aplinkoje. Tad turime pasinaudoti visomis terapijomis. Jei žmogus gyvena pašėlusiame pasaulyje, nuolat gauna toksinų, kitokios taršos, jo organizmas jau nesugeba išlaikyti sveiko balanso. Įvairios terapijos padeda tą balansą atgauti“, - įsitikinęs pašnekovas.