Dvasios šauksmo paviliotas
(Žurnalas "Būrėja" kovo mėn. 2010 m.)
Jūratė Bratikienė
Vieni dvasiniu keliu pasuka vedini smalsumo, kiti – išgyvendami psichologines traumas, o Virginijaus Mockaus dvasinė kelionė prasidėjo patyrus skaudžią avariją. „Pusmetį gulėdamas lovoje turėjau galimybę mintimis peržvelgti visą savo gyvenimą, geriau įsiklausyti į savo sielos kuždesius“, - sako daugiau nei dešimt metų Rytų išmintimi besidomintis reiki mokytojas.
Virginijau, kaip nutiko, kad verslininkas tapo reiki mokytoju?
Ilgą laiką iš tiesų sukausi versle. Kurį laiką darbas mane tikrai žavėjo. Pamenu, sekmadienį laukte laukdavau pirmadienio, kada vėl galėsiu panirti į darbus. Ir man sekėsi. Tačiau laikui bėgant verslas, kuriuo užsiėmiau, vis mažiau teikė džiaugsmo, o ir sekėsi vis prasčiau.
Pažvelgęs atgal tai vertinate kaip ėjimą ne savo keliu?
Gyvenimas yra banguotas ir besikeičiantis. Kai veikla, kuria užsiimi uždega, viskas gerai. Tačiau gyvenime turi tobulėti, eiti į priekį, ieškoti naujų kelių. O jei „užstringi“ vienoje vietoje, dirbi tai, kas tau nebeteikia džiaugsmo, žinoma, ima nesisekti. Tada ir turi kažką keisti. Atradus savąjį kelią, atsakius į dvasios šauksmą, gauname daugiau energijos, todėl jaučiamės laimingesni ir energingesni. O žengdami ne savo keliu palaipsniui daromės vis piktesni, aplinkiniams turime vis daugiau priekaištų, prarandame gyvenimo džiaugsmą.
Ar skaudi avarija ir buvo tas atskaitos taškas, nuo kurio prasidėjo naujasis jūsų gyvenimas?
Iš tiesų patekęs į avariją pasikeičiau. Pradėjau domėtis Rytų išmintimi, gilintis į dvasinius dalykus. Ta avarija paskatino į save pažvelgti giliau, privertė atsisakyti egoizmo. Į rankas tada pateko knyga apie reiki. Perskaitęs labai aiškiai supratau, jog šis metodas skirtas kaip tik man. Žinojau, jog reiki mokytis važiuosiu ten, kur reikės, pinigų mokėsiu tiek, kiek paprašys mokytojas. Vidinis šauksmas buvo toks stiprus, jog abejonių dėl savo pasirinkimo nebuvo. Skambinau net vienam Rusijos reiki mokytojui dėl galimybės sudalyvauti reiki seminare. Tačiau toli važiuoti neprireikė – reiki mokytoją radau ir Lietuvoje.
O ką atradote pradėjęs pats praktikuoti reiki?
Džiugiausia, kad atradau daug daugiau, nei tikėjausi rasti. Suvokiau, jog verslas, kuriame sukausi ne vienerius metus nėra tikrasis mano pašaukimas. Todėl iš jo pasitraukiau. Kai atsigręžiau į save, supratau, jog pinigai, kad ir kokie reikalingi jie būtų, nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Labai svarbu – užsiimti tuo, kas patinka ir viską daryti nesavanaudiškai. Dėkoju pačiam gyvenimui už tai, jog atradau dvasios ramybę, vidinę harmoniją, pusiausvyrą.
Reiki metodas padeda subalansuoti emocijas?
Ne tik. Šis metodas dovanoja daug gerų dalykų: praktikuojant reiki pagerėja intuicija, lavėja mąstymas, pojūčiai, gaunami atsakymai į rūpimus klausimus… Su reiki energija galima nuveikti daug gerų dalykų: pagerinti sveikatą, santykius su artimaisiais, įveikti psichologines problemas, o svarbiausia – išmokti būti čia ir dabar. Juk neretai pasitaiko, jog žmonės pernelyg rūpinasi ateitimi arba vis dar gyvena praeities įvykiais.
Dvasinis kelias – rožėmis klotas ar dygliuotas?
Negalėčiau pasakyti, kad žengti dvasiniu keliu yra labai lengva. Visgi tokio gyvenimo, kokį turiu, tikrai nekeisčiau į jokį kitą. Turiu savo „arkliuką“. Nors reiki atradau per skausmą, tačiau tokia jau mano patirtis ir ji man brangi.
O su kokiais sunkumais tenka susidurti šiame vidinio tobulėjimo kelyje?
Logiška būtų norėti, kad staiga tapčiau visiškai sveikas, galėčiau bėgioti taip, kaip kadaise. Šiais laikais esame įpratę viską gauti greitai. Tačiau sveikstu iš lėto. Suprantu, jog viskam savas laikas. Gyvenu nusiteikęs optimistiškai ir žinau, jog įvykių skubinti negalima. Šiandien esu laimingas matydamas, kaip kasdien mano sveikata gerėja, jaučiuosi vis stipresnis, nors vienos lazdos vis dar reikia pasiremti vaikščiojant.
Optimizmo jums galima tik pavydėti. Jo šiais laikais žmonėms taip trūksta…
Laimingesni būtume ne tik mąstydami optimistiškiau, bet ir atsikratę egoizmo, kuris labiausiai skatina nesantaiką. Užuot vienas kitam padėję, žmonės kerštauja, pykstasi. Daugelis nukreipę dėmesį tik į save, į materialinius dalykus. Bet nėra ko stebėtis, - juk nuo vaikystės esame mokomi savimi pasirūpinti, įgyti pelningesnę profesiją, uždirbti daugiau pinigų… O užmirštame svarbiausius dalykus – vidinį tobulėjimą. Juk pastaruoju metu daugelis tik ir galvoja apie pinigus, darbus. Tačiau nuolatos mąstydami apie praeitį arba ateitį, prarandame dabartį. Rūpindamiesi savo gerove net nepagalvojame, kad kažkur vyksta žemės drebėjimai, žmonės badauja, o mes visai dar neblogai gyvename…
Pastaruoju metu pasaulį iš tiesų krečia ne tik ekonominė krizė, bet padaugėjo ir stichinių nelaimių, katastrofų. Ar tai atpildas už žmonių padarytas klaidas?
Negatyvi energija juk niekur nedingsta. Nelaimės, nesėkmės praradimai – tokiu būdu vyksta valymasis. Energiją spinduliuoja tiek saulė, tiek žemė, tiek visa mūsų aplinka. Energetiniam išsivalymui, energijos pasipildymui labai svarbus yra ryšys su žeme. Miesto gyventojams šiais laikais to ryšio itin trūksta. Tikriausiai pastebėjote, kad vyresnio amžiaus žmonės su nekantrumu laukia orų atšilimo ir svajoja kuo greičiau suleisti rankas į žemę savo sodyboje ar kolektyviniame sode. Tai ir reiškia, jog žmogui trūksta žemės energijos. Atrodo, paradoksalu, jog gyvename apsupti aplinkos energijų, bet jaučiamės išsekę, pavargę. Kodėl? Todėl, kad esame pikti, įsileidžiame į save niūrias mintis, nebekuriame svajonių... Žinau, kad daugelis atsakytų: „Kam kurti svajones, jei nėra pinigų?“ Tačiau pasikartosiu – pinigai tėra priemonė, įrankis tikslams siekti, o svajonė – tikslas, į kurį nuveda pats gyvenimas.
Trokštamus dalykus galima gauti ir neturint daug pinigų?
Jei mūsų mintys bus tyros, šviesios, pritrauksime tai, apie ką svajojame. Jei būsime pilni negatyvizmo, baimių, nerimo, turėsime jų dar daugiau. O kokie patys esame, tokie ir žmonės aplink mus buriasi. Kiekvienas esame pajėgus padaryti labai daug. Pavyzdžiui, grupelė reiki praktikuojančių žmonių susitaria siųsti energiją žemės gydymui, harmonizavimui. Ar tai veikia? Žinoma. Lygiai taip pat veikia pasiųsta neigiama mintis. Jei pyktį nukreipsime į vieną žmogų, jis ir sugrįš iš vieno. Bet pagalvokime, kaip jausimės neigiamas mintis pasiuntę, pavyzdžiui, visai tautai? O kaip teigiamas? Egzistuoja dėsnis – „kas iš vidaus išeina, tas iš išorės sugrįžta“. Taigi viskas priklauso nuo mūsų minčių, sąmonės tyrumo, norų.
Reiki metodas padeda sureguliuoti gyvybinės energijos tekėjimą, sužadina sąmoningumą?
Taip. Tai – būdas palaipsniui atsikratyti neigiamų dalykų: blogų minčių, žalingų įpročių. Praktikuojant reiki neigiamos emocijos transformuojamos į teigiamas. Jau po kelių seansų, kai žmogus tiesiogiai pajunta iš delnų sklindančią šilumą ir pagerėja savijauta, net didžiausias skeptikas pakeičia nuomonę ir susidomi reiki. Šis metodas – gydymas universaliąja energija. Klaidinga manyti, kad gydo reiki praktikuojantis žmogus. Iš tiesų žmogus, atliekantis reiki tampa ne gydytoju, bet laidininku. Po iniciacijos suaktyvėja ir išsivalo žmogaus energetika. Tada gydančioji energija prateka be kliūčių, žmogus visam gyvenimui įgyja gebėjimą kreiptis į gydančiąją energiją ir išmoksta kaip ja naudotis. Praktikuojant reiki, delnai tampa jautrūs ir jais žmogus gali net nustatyti problemiškas vietas. Tai visai nesudėtinga.
Kiek laiko trunka reiki kursai?
Yra kelios pakopos, bet nebūtina jas pereiti visas iš karto. Jei žmogus nori gyventi kokybiškiau, išsigydyti tam tikrus negalavimus, kompleksus, sustiprėti fiziškai ir psichologiškai ar padėti sunegalavusiems šeimos nariams, jam užtenka sudalyvauti pirmos pakopos seminare. Norintiems padėti rimtesnių ligų atvejais ar nepažįstamiems, reikėtų pabaigti ir antros pakopos kursus, per kuriuos išmokstama siųsti gydančią energiją per atstumą ir laiką, atlikti praeities, ateities situacijų harmonizavimą. Kaip žinome, skausmingi praeities įvykiai dažnai suardo žmogaus energetiką, išprovokuoja tam tikras problemas ateityje. Visą tai galima pakeisti.
Galite pasakyti, jog gyvenime neturite jokių problemų?
Nesakau, jog gyvenime nebūna sunkumų. Tačiau kai jauti vidinę ramybę arba išsiderinus moki greitai susiharmonizuoti, sunkumus įveiki kur kas lengviau, sugebi į juos pažvelgti tarsi iš šono. Gyvenime yra 3 svarbūs dalykai: išmintis, meilė ir jėga. Visi jie turi būti pusiausvyroje. Jei yra daug meilės ir išminties, atsiranda dvasinė jėga, o su ja mintimis ir pritraukiame pageidaujamas situacijas, gerus žmones. Drąsiai galiu pasakyti, jog daug ko išmokti galima iš kiekvieno žmogaus, tik svarbu būti nusiteikus geranoriškai. Sugebėję atsikratyti egoizmo tampame daug paprastesni, tada nebereikia mums apsimesti tokiais, kokiais iš tiesų nesame. O juk daug energijos iššvaistome tada, kai bandome sau prisitaikyti kažkokį vaidmenį. Kai dažnai įsijaučiame į kokią nors rolę, nesame nuoširdūs, nebežinome kas iš tiesų esame.
Taigi gyvenime svarbiausia – būti savimi?
Iš tiesų labai svarbu išlikti nuoširdžiam prieš save ir kitus bei nusimesti visas kaukes. Be to, svarbu susitaikyti su tuo, ką turime ar ko neturime ir ramiai, be jokios įtampos, susiplanuoti ir siekti daugiau. Žengiant gyvenimo keliu reikėtų nepamiršti ir dvasinio tobulėjimo. Nesunku pastebėti, kad tokie žmonės, kurie grubias energijas geba transformuoti į meilę, nuoširdumą, geranoriškumą, aplinkinius traukte traukia, kaip ir sėkmę bet kuriose situacijose. Svarbu nepamiršti, jog galimybę keisti savo gyvenimą turime kiekvienas.
Jūratė Bratikienė
(Žurnalas "Būrėja" kovo mėn. 2010 m.)
Jūratė Bratikienė
Vieni dvasiniu keliu pasuka vedini smalsumo, kiti – išgyvendami psichologines traumas, o Virginijaus Mockaus dvasinė kelionė prasidėjo patyrus skaudžią avariją. „Pusmetį gulėdamas lovoje turėjau galimybę mintimis peržvelgti visą savo gyvenimą, geriau įsiklausyti į savo sielos kuždesius“, - sako daugiau nei dešimt metų Rytų išmintimi besidomintis reiki mokytojas.
Virginijau, kaip nutiko, kad verslininkas tapo reiki mokytoju?
Ilgą laiką iš tiesų sukausi versle. Kurį laiką darbas mane tikrai žavėjo. Pamenu, sekmadienį laukte laukdavau pirmadienio, kada vėl galėsiu panirti į darbus. Ir man sekėsi. Tačiau laikui bėgant verslas, kuriuo užsiėmiau, vis mažiau teikė džiaugsmo, o ir sekėsi vis prasčiau.
Pažvelgęs atgal tai vertinate kaip ėjimą ne savo keliu?
Gyvenimas yra banguotas ir besikeičiantis. Kai veikla, kuria užsiimi uždega, viskas gerai. Tačiau gyvenime turi tobulėti, eiti į priekį, ieškoti naujų kelių. O jei „užstringi“ vienoje vietoje, dirbi tai, kas tau nebeteikia džiaugsmo, žinoma, ima nesisekti. Tada ir turi kažką keisti. Atradus savąjį kelią, atsakius į dvasios šauksmą, gauname daugiau energijos, todėl jaučiamės laimingesni ir energingesni. O žengdami ne savo keliu palaipsniui daromės vis piktesni, aplinkiniams turime vis daugiau priekaištų, prarandame gyvenimo džiaugsmą.
Ar skaudi avarija ir buvo tas atskaitos taškas, nuo kurio prasidėjo naujasis jūsų gyvenimas?
Iš tiesų patekęs į avariją pasikeičiau. Pradėjau domėtis Rytų išmintimi, gilintis į dvasinius dalykus. Ta avarija paskatino į save pažvelgti giliau, privertė atsisakyti egoizmo. Į rankas tada pateko knyga apie reiki. Perskaitęs labai aiškiai supratau, jog šis metodas skirtas kaip tik man. Žinojau, jog reiki mokytis važiuosiu ten, kur reikės, pinigų mokėsiu tiek, kiek paprašys mokytojas. Vidinis šauksmas buvo toks stiprus, jog abejonių dėl savo pasirinkimo nebuvo. Skambinau net vienam Rusijos reiki mokytojui dėl galimybės sudalyvauti reiki seminare. Tačiau toli važiuoti neprireikė – reiki mokytoją radau ir Lietuvoje.
O ką atradote pradėjęs pats praktikuoti reiki?
Džiugiausia, kad atradau daug daugiau, nei tikėjausi rasti. Suvokiau, jog verslas, kuriame sukausi ne vienerius metus nėra tikrasis mano pašaukimas. Todėl iš jo pasitraukiau. Kai atsigręžiau į save, supratau, jog pinigai, kad ir kokie reikalingi jie būtų, nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Labai svarbu – užsiimti tuo, kas patinka ir viską daryti nesavanaudiškai. Dėkoju pačiam gyvenimui už tai, jog atradau dvasios ramybę, vidinę harmoniją, pusiausvyrą.
Reiki metodas padeda subalansuoti emocijas?
Ne tik. Šis metodas dovanoja daug gerų dalykų: praktikuojant reiki pagerėja intuicija, lavėja mąstymas, pojūčiai, gaunami atsakymai į rūpimus klausimus… Su reiki energija galima nuveikti daug gerų dalykų: pagerinti sveikatą, santykius su artimaisiais, įveikti psichologines problemas, o svarbiausia – išmokti būti čia ir dabar. Juk neretai pasitaiko, jog žmonės pernelyg rūpinasi ateitimi arba vis dar gyvena praeities įvykiais.
Dvasinis kelias – rožėmis klotas ar dygliuotas?
Negalėčiau pasakyti, kad žengti dvasiniu keliu yra labai lengva. Visgi tokio gyvenimo, kokį turiu, tikrai nekeisčiau į jokį kitą. Turiu savo „arkliuką“. Nors reiki atradau per skausmą, tačiau tokia jau mano patirtis ir ji man brangi.
O su kokiais sunkumais tenka susidurti šiame vidinio tobulėjimo kelyje?
Logiška būtų norėti, kad staiga tapčiau visiškai sveikas, galėčiau bėgioti taip, kaip kadaise. Šiais laikais esame įpratę viską gauti greitai. Tačiau sveikstu iš lėto. Suprantu, jog viskam savas laikas. Gyvenu nusiteikęs optimistiškai ir žinau, jog įvykių skubinti negalima. Šiandien esu laimingas matydamas, kaip kasdien mano sveikata gerėja, jaučiuosi vis stipresnis, nors vienos lazdos vis dar reikia pasiremti vaikščiojant.
Optimizmo jums galima tik pavydėti. Jo šiais laikais žmonėms taip trūksta…
Laimingesni būtume ne tik mąstydami optimistiškiau, bet ir atsikratę egoizmo, kuris labiausiai skatina nesantaiką. Užuot vienas kitam padėję, žmonės kerštauja, pykstasi. Daugelis nukreipę dėmesį tik į save, į materialinius dalykus. Bet nėra ko stebėtis, - juk nuo vaikystės esame mokomi savimi pasirūpinti, įgyti pelningesnę profesiją, uždirbti daugiau pinigų… O užmirštame svarbiausius dalykus – vidinį tobulėjimą. Juk pastaruoju metu daugelis tik ir galvoja apie pinigus, darbus. Tačiau nuolatos mąstydami apie praeitį arba ateitį, prarandame dabartį. Rūpindamiesi savo gerove net nepagalvojame, kad kažkur vyksta žemės drebėjimai, žmonės badauja, o mes visai dar neblogai gyvename…
Pastaruoju metu pasaulį iš tiesų krečia ne tik ekonominė krizė, bet padaugėjo ir stichinių nelaimių, katastrofų. Ar tai atpildas už žmonių padarytas klaidas?
Negatyvi energija juk niekur nedingsta. Nelaimės, nesėkmės praradimai – tokiu būdu vyksta valymasis. Energiją spinduliuoja tiek saulė, tiek žemė, tiek visa mūsų aplinka. Energetiniam išsivalymui, energijos pasipildymui labai svarbus yra ryšys su žeme. Miesto gyventojams šiais laikais to ryšio itin trūksta. Tikriausiai pastebėjote, kad vyresnio amžiaus žmonės su nekantrumu laukia orų atšilimo ir svajoja kuo greičiau suleisti rankas į žemę savo sodyboje ar kolektyviniame sode. Tai ir reiškia, jog žmogui trūksta žemės energijos. Atrodo, paradoksalu, jog gyvename apsupti aplinkos energijų, bet jaučiamės išsekę, pavargę. Kodėl? Todėl, kad esame pikti, įsileidžiame į save niūrias mintis, nebekuriame svajonių... Žinau, kad daugelis atsakytų: „Kam kurti svajones, jei nėra pinigų?“ Tačiau pasikartosiu – pinigai tėra priemonė, įrankis tikslams siekti, o svajonė – tikslas, į kurį nuveda pats gyvenimas.
Trokštamus dalykus galima gauti ir neturint daug pinigų?
Jei mūsų mintys bus tyros, šviesios, pritrauksime tai, apie ką svajojame. Jei būsime pilni negatyvizmo, baimių, nerimo, turėsime jų dar daugiau. O kokie patys esame, tokie ir žmonės aplink mus buriasi. Kiekvienas esame pajėgus padaryti labai daug. Pavyzdžiui, grupelė reiki praktikuojančių žmonių susitaria siųsti energiją žemės gydymui, harmonizavimui. Ar tai veikia? Žinoma. Lygiai taip pat veikia pasiųsta neigiama mintis. Jei pyktį nukreipsime į vieną žmogų, jis ir sugrįš iš vieno. Bet pagalvokime, kaip jausimės neigiamas mintis pasiuntę, pavyzdžiui, visai tautai? O kaip teigiamas? Egzistuoja dėsnis – „kas iš vidaus išeina, tas iš išorės sugrįžta“. Taigi viskas priklauso nuo mūsų minčių, sąmonės tyrumo, norų.
Reiki metodas padeda sureguliuoti gyvybinės energijos tekėjimą, sužadina sąmoningumą?
Taip. Tai – būdas palaipsniui atsikratyti neigiamų dalykų: blogų minčių, žalingų įpročių. Praktikuojant reiki neigiamos emocijos transformuojamos į teigiamas. Jau po kelių seansų, kai žmogus tiesiogiai pajunta iš delnų sklindančią šilumą ir pagerėja savijauta, net didžiausias skeptikas pakeičia nuomonę ir susidomi reiki. Šis metodas – gydymas universaliąja energija. Klaidinga manyti, kad gydo reiki praktikuojantis žmogus. Iš tiesų žmogus, atliekantis reiki tampa ne gydytoju, bet laidininku. Po iniciacijos suaktyvėja ir išsivalo žmogaus energetika. Tada gydančioji energija prateka be kliūčių, žmogus visam gyvenimui įgyja gebėjimą kreiptis į gydančiąją energiją ir išmoksta kaip ja naudotis. Praktikuojant reiki, delnai tampa jautrūs ir jais žmogus gali net nustatyti problemiškas vietas. Tai visai nesudėtinga.
Kiek laiko trunka reiki kursai?
Yra kelios pakopos, bet nebūtina jas pereiti visas iš karto. Jei žmogus nori gyventi kokybiškiau, išsigydyti tam tikrus negalavimus, kompleksus, sustiprėti fiziškai ir psichologiškai ar padėti sunegalavusiems šeimos nariams, jam užtenka sudalyvauti pirmos pakopos seminare. Norintiems padėti rimtesnių ligų atvejais ar nepažįstamiems, reikėtų pabaigti ir antros pakopos kursus, per kuriuos išmokstama siųsti gydančią energiją per atstumą ir laiką, atlikti praeities, ateities situacijų harmonizavimą. Kaip žinome, skausmingi praeities įvykiai dažnai suardo žmogaus energetiką, išprovokuoja tam tikras problemas ateityje. Visą tai galima pakeisti.
Galite pasakyti, jog gyvenime neturite jokių problemų?
Nesakau, jog gyvenime nebūna sunkumų. Tačiau kai jauti vidinę ramybę arba išsiderinus moki greitai susiharmonizuoti, sunkumus įveiki kur kas lengviau, sugebi į juos pažvelgti tarsi iš šono. Gyvenime yra 3 svarbūs dalykai: išmintis, meilė ir jėga. Visi jie turi būti pusiausvyroje. Jei yra daug meilės ir išminties, atsiranda dvasinė jėga, o su ja mintimis ir pritraukiame pageidaujamas situacijas, gerus žmones. Drąsiai galiu pasakyti, jog daug ko išmokti galima iš kiekvieno žmogaus, tik svarbu būti nusiteikus geranoriškai. Sugebėję atsikratyti egoizmo tampame daug paprastesni, tada nebereikia mums apsimesti tokiais, kokiais iš tiesų nesame. O juk daug energijos iššvaistome tada, kai bandome sau prisitaikyti kažkokį vaidmenį. Kai dažnai įsijaučiame į kokią nors rolę, nesame nuoširdūs, nebežinome kas iš tiesų esame.
Taigi gyvenime svarbiausia – būti savimi?
Iš tiesų labai svarbu išlikti nuoširdžiam prieš save ir kitus bei nusimesti visas kaukes. Be to, svarbu susitaikyti su tuo, ką turime ar ko neturime ir ramiai, be jokios įtampos, susiplanuoti ir siekti daugiau. Žengiant gyvenimo keliu reikėtų nepamiršti ir dvasinio tobulėjimo. Nesunku pastebėti, kad tokie žmonės, kurie grubias energijas geba transformuoti į meilę, nuoširdumą, geranoriškumą, aplinkinius traukte traukia, kaip ir sėkmę bet kuriose situacijose. Svarbu nepamiršti, jog galimybę keisti savo gyvenimą turime kiekvienas.
Jūratė Bratikienė
