Kas trukdo įgyvendinti savo svajones? Kodėl žmogus gyvena ne taip, kaip nori, ir kaip suderinti protą, širdį, pasąmonę ir viršsąmonę?

– Tai gana paprastas dėsnis, bet daugeliui tai tampa tikru iššūkiu visam gyvenimui.

Kai pagaliau suvoki, kad išorinis pasaulis yra tavo vidinių jausmų, programų ir vibracijų atspindys, tampi atsakingas už savo realybę. Ne už kitus, ne už aplinkybes, o už save. Ir tik tada žmogus pradeda suprasti, kad keisti reikia ne vien tik išorę, bet ir savo vidų – mintis, tas pasąmonės programas, požiūrį, kad pasikeistų, susiformuotų tinkamas ir taptų stabilus, pagal mūsų norimą kryptį.

– Todėl, kad jie dažniausiai orientuojasi tik paviršutiniame sluoksnyje. Žmonės jau girdėjo, gal skaitė, žino: mintis – kryptis – energija – veiksmas – turi būti ir rezultatas.

Teoriškai skamba puikiai. Bet praktikoje dauguma pasiekia tik pirmąsias dvi grandis – mintį ir kryptį. Energijos nepakanka. Vidinė būsena nesutampa su norimu rezultatu.

Taip, daro – bet vis dar ne ta vibracija, neatitinkanti norimos ateities.

– Yra kelios priežastys, bent 3 aiškiai išreikštos:

Pretenzijos, ginčai, nuoskaudos, santykių aiškinimasis, vidinės kovos, priekaištai sau, kitiems, politikams, svetimų problemų sprendimas, pergyvenimai dėl kitų – visa tai ryja energiją dideliais kiekiais. Kartais tiek daug, kad jos neužtenka net kūnui – virškinimui, hormonams, smegenų veiklai, sveikatai ir gerai savijautai.

Kuo labiau žmogaus ego įsikimba į savo sugalvotą norimo tikslo pasiekimo scenarijų, tuo labiau viduje įsitempia. O įtampa – tai tik iš proto, tai priešingybė pasirinkimui iš širdies. Sureikšminimų įtampa blokuoja energijos tėkmę, dar ir organizuodama įvairius trukdžius ir net priešingą rezultatą.

Sąmonė nori vieno, pasąmonė – kito. Kai šie du nesutaria, žmogus sėdi vietoje. Dar būna, kad žmogus nežino ko nori arba jau eigoje pradeda abejoti savo pasirinkimais, būna pasirenkami ir ne savo tikslai, svetimos svajonės, kurioms širdis nepritaria, nors protu analizuojant atrodo, kad taip būtų labai gerai, visi to siekia (pvz).

– Mintis turėtų padėti sąmoningai pasirinkti kryptį.

– Emocija turėtų suteikia pagreitį, aktyvuodama energijas.

Emocija – kaip degalai. Gal jie nedega? Gal kryptis netinkama, nesuderinta. Jeigu norima kryptis viena, o vidinis jausmas – kryptis priešinga, automobilis nejuda. Todėl pirmiausia reikia ne „įtikinti save“, o bandyti įsivaizduoti, kaip jaustųsi žmogus, kuris jau turi norimą rezultatą. Tada emocija, jausmas mintį atitinka, o pasąmonė nebeprieštarauja, protas ir širdis sutaria.

– Nes ten įrašai, sukaupti dėka įvairių išgyventų psichologinių traumų, įvairios programos, susiformavę per visą gyvenimą, kurios duoda automatiškai negatyvias, žmogui tobulėti trukdančias reakcijas. Sąmonė yra paviršius: logika, sprendimai, norai. Pasąmonė – tai ta gelmė, kaip koks variklis, jei jis sugedęs, niekur nenuvažiuosite, nesvarbu, kokias gražias mintis, vizijas sudėliosime.

Tikrieji pokyčiai visada vyksta ten, kur gimsta teigiami jausmai, geros reakcijos, tinkamos vibracijos, kurios atitinka jūsų norimus, jums priimtinus ir tinkamus gyvenimo scenarijus.

– Viršsąmonė – tai aukštesnis sąmoningumo lygis, į kurį ne visi žmonės pakyla per gyvenimą. Tai vieta, iš kurios ateina intuicija, vidinis vedimas, aiškumas, įžvalgos. Tai tarsi vidinis navigatorius, vedantis per gyvenimo kalnus ir pakalnes. Kai kurie žmonės šį ryšį turi įgimtai. Kiti – po traumų, išgyvenimų, ligų, kai gyvenimas tarsi priverstinai pabudina. Kai kurios praktikos tam palankios taip pat (pvz.: Reiki, meditacijos, maldos, mantros, jogos). Dar kitiems – tik sulaukus tam tikro amžiaus, pagal sielos atsineštą programą tas ryšys aktyvuojasi. Viršsąmonė bando mus informuoti, tik ne visi girdi, o išgirdę nesureaguoja, retas, kas paklauso, jei dar savęs neištreniravo įsiklausyti.

– Tai pasąmonės programų visuma, mintis, kuri daug ką, gal net viską ir nulemia Gyvenime. Ji nėra sąmoningai suvokiama, slypi giliai pasąmonėje ir trukdo arba padeda judėti proto nustatyta kryptimi, trukdo arba padeda mūsų norams, svajonėms pritarti iš širdies.

„Aš nevertas, turiu stengtis, kad visiems įrodyčiau.“

„Gyvenimas yra žiauri, negailestinga kova.“

„Su meile ateina ir praradimo skausmas.“

„Aš negaliu, neleidžiu sau būti laimingu.“

„Sąžiningai darant niekam nepavyksta.“

Ir viskas – žmogus gyvena ne pagal savo norus, o pagal kažkurią, panašią vieną ar net kelias programas, kurių net nepastebi, nesuvokia. Todėl, kai sugebama pakeisti pagrindinę organizuojančią mintį, pasikeičia ir visas žmogaus gyvenimo scenarijus.

– Reikia trijų žingsnių:

Stebėti mintis, mokintis nesureikšminti, mažinti įtampą, neskubėti gyventi, neperinterpreṫuoti gyvenimo savaip, tik protu remiantis.

Senos programos, traumos, nuoskaudos, pretenzijos, visi įstrigę jausmai, nuostatos, netinkami požiūriai turi būti iškelti į šviesą ir transformuoti. Reikia išsigydyti praeitį.

Ieškoti gyvenimo tėkmės, srauto ir stengtis neiškristi arba greitai vėl sugrįžti išsiderinus. Tai daroma per meditaciją, Reiki, gilesnį vidinį darbą su savim, analizuojant minčių, jausmų, įvairių būsenų įtaką.

Kai sujungiate visus tris lygius – atsiranda vedimas, jus pradeda, tarsi nešti Gyvenimo srovė. Kai sutaria protas ir širdis, siela ir dvasia, sąmonė, pasąmonė ir viršsąmonė – žmogaus gyvenimas pagaliau pajuda teisinga, norima, reikiama kryptimi, be kovos, be įtampos, su entuziazmų, turint aiškumą ir vidinę ramybę.