– Atostogos – tai ne tik kalendoriaus įrašas ar galimybė išvažiuoti. Tai būtinas žmogaus vidinės pusiausvyros atkūrimo laikas. Kiekvieną dieną išnaudojame daug energijos: darbe, santykiuose, buityje, kasdienybėje. Jei žmogus tik „pakeičia dekoracijas“, bet iš tiesų gerai neatsipalaiduoja, neatsijungia, neprisipildo, nesukaupia energijos, jis grįžta lygiai toks pat pavargęs arba nepilnai, nepakankamai pailsėjęs. O įtampos dėl visokių rūpesčių, reikalų, problemų kaupiasi visą gyvenimą. Tikros atostogos yra tada, kai mes sugebame atsipalaiduoti, paleisti įtampas, įkvėpti naujos, gyvybinės energijos ir prisipildžius, atsinaujinus savo rezervus, ilgam išlikti geros nuotaikos ir sveikatos.

– Taip, kiekvienas turim savo supratimą apie poilsį. Vienam – tai kelionės, kitam – pasivaikščiojimas miške, trečiam – ramus gulėjimas prie jūros, upės ar ežero, kažkam laikas su šeima supermarkete, kavinėse ar karuselėse.

Tačiau yra bendri, svarbūs dėsningumai: kokybiškas poilsis visada apima keturis gamtos elementus – ugnį (saulė, laužas, židinys, žarijos), vandenį (jūra, upė, ežeras, tvenkinys), žemę (smėlis, žvyras, pati žemė) ir orą (miesto, kurorto, pajūrio, parko, miško). Jei nors vienas iš jų žmogaus atostogose nedalyvauja ar yra mažai, nekokybiškas, energijos pasipildymas tampa ribotas, net ir gerai atsipalaidavus.

Pavyzdžiui, saulė duoda šilumą, karštį, vitaminą D ir optimizmo, taip pat fizinį apsivalymą prakaituojant. Vanduo, ypač sūrus, valo ne vien fiziškai, nuplauna įtampą, padeda paleisti emocijas ir prisipildyti energija. Bangos, upės šniokštimas ar upelio čiurlenimas sukoncentruoja didelį kiekį energijos toje vietoje, kur pasireiškia. Tai žinant belieka atsipalaidavus, sąmoningai įsileisti iš aplinkos energiją į vidų. Žemė – per kojų kontaktą (geriausia basomis) arba pasisėdėjimą, pagulėjimą ant smėlio, ant žolės susijungus su stipria žemės energija, duoda stabilumo ir pasitikėjimo. O oras – ypač grynas, miško ar pajūrio – pripildo gyvybingumo, valios. Jei atostogose patiriame visus šiuos elementus, energija kaupiasi net savaime, natūraliai. Beje, vėjas ir karšta saulė, per daug vandens, drėgmės, žemės darbai darže per prievartą gali sekinti ir net atimti energijos būnant tose stichijose per ilgai. Taip nutinka silpnesnės energijos, neužgrūdintiems žmonėms. Pagal tokius jutimus galima net patiems sau nustatyti vidinių energijos rezervų dydį. Kiek gerai atlaikome karštį, saulę, vėją, drėgmę, tuo didesnį dar turime vidinės energijos rezervą.

– Jis išsineša ne tik gerus atsiminimus, bet ir vidinę šilumą, kuri išlieka net per darganotus ar niūrius laikotarpius. Tai kaip rezervuaras: kuo daugiau jo prisipildai vasarą ar poilsio metu, tuo ramiau ir stipriau jautiesi darganotą rudenį, šaltą ar šlapią žiemą, kai šviesos ir šilumos trūksta.

Kita vertus, jeigu atostogų metu žmogus tik skuba, lekia, stengiasi suplanuoti laiką, kad tik „pamatyti kuo daugiau“, jis ne poilsiauja, o vėl gyvena įtampoje, tiesa, kiek kitoje. Tik ar išmintinga vieną įtampą keisti kita. Po tokių atostogų būna, girdime: „grįžau, dabar pailsėsiu darbe“.

– Pagrindinis pavojus – vidinis perdegimas ir blogos pasekmės po to. Žmogus gali net nepastebėti, kaip išsenka, kaupiasi įtampa, nuovargis, bet jo kūnas ima duoti signalus: silpsta imunitetas, prasideda skausmai, ligos kyla nepasitenkinimas, atsiranda pretenzijos, būna emocinės krizės ir depresija, santykiai tampa įtempti. Jei atostogos yra tik vietos pakeitimas nuotoliniame darbe, triukšmingu šventimu kompanijoj, apsipirkinėjimu ar nuolatiniu interneto vartojimu, iš jų grįžtama pakankamai nepailsėjus, neatsipalaidavus ir net išsekus. Tokiu būdu žmogus ne tik neprisipildo, bet dar labiau praranda energiją ir neatsikrato jau sukauptų įtampų.

Rinkitės gamtą, gerai būtų per visas atostogas ar bent paskutines dienas. Net jei kelionė trunka tik kelias dienas, tegu jose būna saulė, vanduo, žemė ir grynas oras.

Leiskite sau atsijungti. Pabandykite užmiršti rūpesčius, darbus, buitį, gerai, daug išsimiegoti, bent kelias dienas pabūti be telefono, kompiuterio ar (ir) socialinių tinklų. Tai – didžiausia dovana nervų sistemai.

Būkite čia ir dabar. Vietoje to, kad bėgtumėte nuo vienos lankytinos vietos prie kitos, sustokite, pabūkite ramiai, gal net apsistokite ilgesniam laikui patikusioje, nurimkite, pajuskite kvapus, garsus, spalvas, stebėkite debesis, gamtą, artimuosius, savo augintinius, šypsokitės.

Leiskite kūnui ir nervams pailsėti. Ilgesnis, nei įprastai miegas, gulėjimas ant smėlio ar žolės, linksmos maudynės – visa tai nėra „tinginiavimas“, tai – natūralus, organizmui labai reikalingas atsinaujinimas.

Įsileiskite džiaugsmą. Šypsenos, juokas, buvimas su artimaisiais, bendraminčiais ar malonūs pokalbiai su naujais pažįstamais – tai taip pat yra energijos šaltinis, sugeneruojamas geranoriškuose energijų mainuose. Tik reikalinga gera intuicija, atsirenkant žmones, su kuriais galima būti nuoširdžiais, atsiverti, atsipalaiduoti.

– Tikrai taip. Kokybiškos atostogos – tai, kada tinkamo nusiteikimo ir palankių sąlygų pasekoje vyksta mūsų gyvybinės baterijos įkrovimas. Jei poilsis pavyko, žmogus per atostogas gerai atsipalaidavo, gavo daug kokybiškos energijos, jis dar ilgai po to jaučia šilumą ir ramybę viduje, daugiau kūrybingumo, lengviau įveikia sunkumus, turi stipresnį imunitetą, mažiau serga arba iš vis nebeserga.

– Yra tokia svarbi ir prabangi būtinybė, leisti sau kokybiškas atostogas, jei norime gyventi sveikai, harmoningai ir tapti sveikais ilgaamžiais. Beja, visai nebūtina keliauti labai toli, išleisti daug pinigų. Svarbu žinoti tokią informaciją, gerai susiplanuoti ir tinkamai nusiteikti, kad per atostogas sukaupti kuo didesnį energijos rezervą.

Virginijus Mockus: „Tikro poilsio esmė – ne kiek daug aplankėme, o kiek iš tikrųjų atsipalaidavome, kiek sugebėjome paleisti įtampas ir kaip gerai pasijungėme prie gamtos elektrinės ar gal, kokios šventos lankomos vietos savitos, teigiamos atmosferos. Tuomet prisipildę vidinės energijos rezervai mus palaikys ilgai, net ir tamsiais metų laikais.“